skaičius

skaĩčius sm. (2) J, Š, Rtr, skaičiùs (4) LKT204(Pjv); MKr60, SD133, Q635, N, [K], M, L 1. DŽ mat. kiekinė sąvoka, su kuria atliekami skaičiavimai: Kompleksinis skaičius Z.Žem. Dešimtainis, kiekinis, kubinis, kvadratinis, pirminis (nedalus), trupmeninis skaĩčius NdŽ. Suapvalintas skaičius SkŽ372. Realus skaičius SkŽ371. Skaičius nelygus SD132. Skaĩčių eilė NdŽ. Mokslas mėgsta faktų ir skaičių kalbą sp. 2. skaitmuo: Skaičių rašyti nemokėjau J.Jabl. 3. DŽ konkrečių daiktų kiekis: Lyginis dalelių skaičius branduolyje rš. Didis tenai mūsų skaĩčius mielųjų laukia DP543. Tave pranašų pagirtasis skaičius … garbin Mž84. Skaičių tečiaus plytų ataduosit Ch2Moz5,18. Buvo iš skaičiaus dvylikos BtLuk22,3. Kuris šitai vieną iž skaičiaũs apaštalų top privedė DP155. Skaičiaus jų buvo penki šimtai J.Jabl. Skaĩčiaus daug turiu bičių Upt. Skaĩčiaus leidžiu į mokyklą penkis vaikus Rm. Skaĩčium kiek – nežino Klt. Susėdo vyrų skaičium apie penkis tūkstančius BtJn6,10. Tiesos gailėjimas ne skaičiumi metų est pamieruotas, bet kartumu dūšios DP122. Obuolių skaičium nedaug buvo Dglš. Kurio išmintes skaičiaũs nėr DK158. ^ Ir bėdoms yra skaičius, ir vargui galas KrvP(Rdm). Vilkas ima avį ir iš skaičiaus LTR(LŠ). Vilkas avį per skaičių ima dz. Vilkas skaĩčiaus nežiūria Ds. ║ suskaičiuotas kiekis: Andrius pametė skaičių ir nebežino, kiek kapų rugių prikirto V.Bub. 4. DŽ lingv. gramatinė kategorija, rodanti, ar kalbama apie vieną daiktą, jo veiksmą, ypatybę, ar apie daug tos pačios rūšies daiktų, apie daugelio daiktų veiksmą, ypatybę: Daiktavardžių yra trys skaičiai: vienaskaita, dviskaita ir daugiskaita J.Jabl. Nemaža daiktavardžių vartojami tiktai vienu kuriuo skaičiumi LKGI19. Visų [veiksmažodžių] skaičių tretysis asmuo yra vienodas J.Jabl. 5. apskaičiavimas, apyskaita, sąskaita: Jie netiko su jo skaĩčium NdŽ. Skaičių darau SD312. Skaičiaus mokslas (aritmetika) Sut. O tas skaičiùs čia ant to pasaulio pradestis DP360. Darymas skaičiaũs yra sūdas Viešpaties DP360. Daryk skaičių užveizdėjimo tavo MP278. Kuris norėjo skaičių daryt su tarnais savo GNMt18,23. Sugrįžo viešpats anų tarnų ir padarė skaičių su jais I. [Vyresnieji] ižg visų savų veldamų duos smarkų skaičių Viešpati Dievui savam DP484. Tu buvai kaltas skaičių duot už peržengimus savo MP215.

◊ be skaĩčiaus labai daug: Šeimyna be skaičiaus buvo Mž431. Žiedų buvo be skaĩčiaus, o obuolio – nė vieno LKKIX154. Par švedų karą be skaĩčiaus buvo tos kariuomenės Jnšk. Per Užgavėnes valgydavom be skaĩčiaus, nors sakydavo, kad reikia valgyt dvylika kartų Slk. Jo rugiai be skaičiaũs (nematuotas laukas) Dglš. Vienoj bačkelėj be skaičiaus grūdelių (aguona) Jrg(Pn).

po skaĩčium

1. nedaug: Po skaičium̃, yra dešimt kaimų apylinkėj Mrp. Vyrų tik po skaičium̃ lauke (prie darbo) buvo Dglš. Po skaĩčium da alyvinių [obuolių] yra Ob.

2. mažai kartų, retai: Aš šiemet jį sustikau po skaičium̃ Lp.

3. suskaičiuota: Ji tokia skūpi, kad pas ją po skaĩčium duona, bulvė Skr.

skaĩčiuje neturė́ti Ds netausoti, nebranginti, nevertinti: Kiaušinių duodu, pieno inpilu – jų skaĩčiuj neturiù Aln.

su skaĩčium saikingai: Iki dugno gerk, bet su skaičium KrvP(Vrn).